vožterėti

vóžterėti, -ėja, -ėjo 1. žr. vožtelėti 3: Reikėjo tik nusivilkti sermėgą, vóžterėti Sd. Turėjau truputį vožterėti jam, kitaip nebūčiau galėjęs parsivesti rš. 2. tr. staigiai įdėti: Malkų vóžterėj[o] krosnin Dbč. Vóžterėj[o] duoną krosnin Rud.